- kleidė
- 1 ×kleĩdė sf. (2) žr. 2 kleida: Gražią kleidę ji turi I.Simon. Tokia trumpa kleide eini, kad gėda ir pasižiūrėti I.Simon. Pasisiūdinau naują kleĩdę Šv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kleidė
Look at other dictionaries:
kleidė — 2 kleidė sf. = klaida: Iš to pažįstame dvasią tiesos ir dvasią kleidės Bt1JnL4,6 … Dictionary of the Lithuanian Language
kleidėjas — kleidėjas, kleidėja dkt. Svẽtimo tur̃to kleidėjas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kleidėja — kleidėjas, kleidėja dkt. Svẽtimo tur̃to kleidėjas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kleiden — kleide, aantrecke … Kölsch Dialekt Lexikon
kleidėjas — kleidėjas, a smob. (1) BŽ484 kas kleidžia, eikvotojas: Į tokią turto kleidėją … Tatarė negalėjo ramiai žiūrėti LTII215 … Dictionary of the Lithuanian Language
Kleid — 1. Alt Klâder drêd em gärn. (Siebenbürg. sächs.) – Schuster, 816. 2. Alte Kleider lachen über eine weiche Bürste (oder: wollen eine scharfe Bürste). 3. Alte Kleider soll man nicht wegwerffen, man hab denn newe. – Lehmann, 9, 56. 4. Alte Kleider… … Deutsches Sprichwörter-Lexikon
Diána — DIÁNA, æ, Gr. Ἄρτεμις, ιδος, (⇒ Tab. II.) 1 §. Namen. Den Namen Diana hat diese Göttinn von Dea und Jana, welches letztere so viel als Luna, der Mond, wie Janus so viel, als Apollo, die Sonne heißt; Scal. ap. Voss. Etym. in Ianua, s. p. 301. oder … Gründliches mythologisches Lexikon
Kleiden — 1. Besser übel gekleidet, denn gar nackt. 2. Die sich leichtfertig kleidet, die trägt jhr Gesess feil. – Lehmann, 424, 43. 3. Einn ieden kleydt sein (eygen) that. – Franck, I, 52b; Eyering, II, 120; Gruter, I, 25; Petri, II, 199;… … Deutsches Sprichwörter-Lexikon
Kleiden — Kleiden, verb. reg. act. mit einem Kleide oder mit Kleidern versehen. 1. In der weitesten Bedeutung des Hauptwortes, nur noch in einigen Fällen. Eine Kugelbüchse kleiden, sie mit dem nöthigen Beschläge versehen. In engerer Bedeutung, mit einer… … Grammatisch-kritisches Wörterbuch der Hochdeutschen Mundart
Lappen, der — Der Lappen, des s, plur. ut nom. sing. Diminut. das Läppchen, Oberd. Läpplein. 1) Ein jedes weiches, biegsames, herab hangendes Stück ohne bestimmte Gestalt. Der Lappen oder das Läppchen des Ohres, das Ohrläppchen, der weiche herab hangende Theil … Grammatisch-kritisches Wörterbuch der Hochdeutschen Mundart
